Taktilika

Mūsų oda – pats didžiausias organas, kuriame slypi mūsų taktilinė sistema. Kaip ir kiekviena sensorinė sistema – mūsų taktilika turi stiprią apsauginę funkciją ir gebėjimą diferencijuoti, t.y. sugeba sugrupuoti juntamą taktilinę stimuliaciją – karštas/šaltas/minkštas/šiltas/kietas/aštrus/skystas/klampus ir t.t. Taktilinė sistema padeda mums sukurti kūno žemėlapį, o tai labai svarbu mūsų motorinei sistemai, todėl taktilinė sistema veikia mūsų gebėjimą kurti tikslingas judesio sekas (praksija). Taigi taktilinė sistema bando registruoti viską, kas liečia mūsų odą, o jei užregistruoja potencialų pavojų, reaguoja labai staigiai. Atsimenate, kokiu greičiu patraukiate ranką, kai pajaučiate per karštą paviršių? Todėl, kai reikia, mūsų apsauginė taktilikos funkcija duoda labai stiprius įsakymus mūsų raumenų sistemai – bando visais būdais išvengti per intensyvaus taktilinio pojūčio. O jei per intensyvu yra tai, kas daugumai aplinkinių yra normalu? Lytėjimo jutimo sutrikimai pasireiškia tuomet kai sutrinka ryšys smegenų dalyje atsakingoje už lytėjimą. Sutrinka informacija gaunama iš receptorių ir gaunamas rezultatas yra klaidingai interpretuojamas. Pavyzdžiui, drabužiuose esančios siūlės ir etiketės daugumai žmonių nekelia didelio diskomforto. Nebent taktilikos sistema yra itin jautri, tuomet odoje esantys receptoriai registruos siūles arba etiketes kaip pavojų, kurio bet kokia kaina reikia vengti. Iš kur žinome, kad Vaiko taktilinė sistema yra jautri? Visų pirma iš jo elgesio! Vaikas komunikuos diskomfortą tam tikrose patirtyse, kai stimuliuojama taktilinė sistema (intensyviau komunikuos diskomfortą nuovargio situacijose arba ryte, kol dar nepabudusios mąstančios smegenys)
  • Didelis išrankumas drabužiams – vaikas nenori rytais rengtis, patinka tik tam tikri drabužiai, skundžiasi siūlėmis drabužiuose, menkai sušlapus drabužiui, komunikuoja stiprų diskomfortą, turi tik kelis mėgstamus/ komfortiškus drabužius;
  • Gali vengti praustis veidą, valytis dantis, kirptis nagus, plaukus (vengia ne dėl garso, o dėl taktilinio pojūčio procese ir dėl vėliau duriančių plaukų už drabužių).
  • vengia prisilietimo, ypač netikėto, švelnus prisilietimas gali būti skausmingas. Turi aiškų suvokimą, koks prisilietimo būdas yra malonus
  • Gali vengti netinkamos temperatūros vandens, veiklų, kuriose išsitepa rankas.
  • Pasireiškia išrankumas maistui, sąlygojamas maisto tekstūros.
Intensyvios taktilinės patirtys sąlygoja bendrą didesnį nerimo lygį ir didelį reaktyvumą, gali sąlygoti gilią vidinę įtampą, nes nervų sistem daug ką aplinkoje fiksuoja kaip pavojų. Tai labai paveikia bendrą saugumo būseną. Kartais tai sąlygoja nuolatį persitempimą, vaikai gali atrodyti nuolat sudirgę ir pikti. Ką daryti abiem atvejais? Taktilinei sistemai padėti užregistruoti pojūtį kaip reikšmingą. Jei sistema itin nejautri – reikia pagalbos intensyviau registruoti pojūtį. Jei sistema per jautri – reikia padėti registruoti taktilinį pojūtį kaip saugų ir malonų. DIR® modelis mus įgalina suvokti reikšmių kūrimo sistemą, nes ji labai stipriai persipynusi su afekto sistema (kurią aktyviai veikia interocepcija) . Kada gimsta mūsų nervų sistemai prasmingos reikšmės? DĖMESIO – jautri taktilinė sistema gali būti neintegruotų primityviųjų refleksų požymis, taip pat konkrečių neuronešiklių trūkumo požymis. Norint padėti, svarbu žvelgti į nervų sistemą kaip į visumą ir pritaikyti strategijas, atpažinus pamatinius iššūkius.