Mūsų oda – pats didžiausias organas, kuriame slypi mūsų taktilinė sistema. Kaip ir kiekviena sensorinė sistema – mūsų taktilika turi stiprią apsauginę funkciją ir gebėjimą diferencijuoti, t.y. sugeba atsakyti į klausimą KAS ČIA? – karštas/ šaltas/ minkštas/šiltas/ kietas/ aštrus/ skystas/ klampus ir t.t.
Taktilinė sistema padeda mums sukurti kūno žemėlapį, o tai labai svarbu mūsų motorinei sistemai. Todėl taktilinė sistema veikia ir mūsų gebėjimą kurti tikslingas veiksmų sekas (praksija).
Taigi taktilinė sistema bando registruoti viską, kas liečia mūsų odą, o jei užregistruoja potencialų pavojų, reaguoja labai staigiai.
Atsimenate, kokiu greičiu patraukiate ranką, kai pajaučiate per karštą paviršių? Todėl, kai reikia, mūsų apsauginė taktilikos funkcija duoda labai stiprius įsakymus mūsų raumenų sistemai – bando visais būdais išvengti pavojingo taktilinio pojūčio.
Taktilinė sistema galingai veikia mūsų autonominę nervų sistemos dalį. Ji labai informatyvi apie mus supantį pasaulį ir padeda mums apsisaugoti nuo rimtų pavojų.
Taktilinės sistemos registras gali būti optimalus, itin jautrus (hiperjautrumas), itin nejautrus (hipojautrumas), bei mišrus – kai kurios dalys optimalios, kitos jautrios/nejautrios.
Kas atsitinka, kai per intensyvu yra tai, kas daugumai aplinkinių yra normalu?
Pavyzdžiui, drabužiuose esančios siūlės ir etiketės daugumai žmonių nekelia didelio diskomforto. Tačiau jei taktilikos sistema yra itin jautri, tuomet odoje esantys receptoriai registruos siūles arba etiketes kaip pavojų, kurio bet kokia kaina reikia vengti.
Iš kur žinome, kad Vaiko taktilinė sistema yra itin jautri (hiperjautri)? Visų pirma iš jo elgesio! Vaikas komunikuos diskomfortą per elgesio išraiškas, kai per intensyviai veikiama taktilinė sistema (intensyviau komunikuos diskomfortą nuovargio situacijose arba ryte, kol dar nepabudusios mąstančios smegenys)
- Didelis išrankumas drabužiams – vaikas nenori rytais rengtis, patinka tik tam tikri drabužiai, skundžiasi siūlėmis drabužiuose, menkai sušlapus drabužiui, kyla intensyvio emocijos, turi tik kelis mėgstamus/ komfortiškus drabužius, nori visada juos dėvėti.
- Gali vengti praustis veidą, valytis dantis, kirptis nagus, plaukus (vengia ne dėl garso, o dėl taktilinio pojūčio procese ir dėl vėliau duriančių plaukų už drabužių).
- Vengia prisilietimo, ypač netikėto, švelnus prisilietimas gali būti skausmingas. Turi aiškų suvokimą, koks prisilietimo būdas yra malonus.
- Gali vengti netinkamos temperatūros vandens, veiklų, kuriose išsitepa rankas.
- Pasireiškia išrankumas maistui, sąlygojamas maisto tekstūros.
Intensyvios taktilinės patirtys sąlygoja bendrą didesnį nerimo lygį ir didelį reaktyvumą, gali sąlygoti gilią vidinę įtampą, nes nervų sistema daug ką aplinkoje fiksuoja kaip pavojų. Tai labai paveikia bendrą saugumo būseną. Kartais tai sąlygoja nuolatinį persitempimą, vaikai gali atrodyti nuolat sudirgę ir pikti, priešiški kitų atžvilgiu.
O jei vis negana taktilinio pojūčio? Tarsi niekaip vaikas negali atsakyti „Ką aš liečiu? Kas čia?”
Itin nejautrią taktilinę sistemą (hipojautrią) taip pat galima atpažinti iš tam tikrų elgesio išraiškų:
- nuolat bando paliesti daiktus/žmones, kartais bando kišti daiktus į burną;
- nepastebi, kai veidas/rankos purvini;
- atrodo nepastebi švelnaus prisilietimo;
- būdingas žemesnis nervų sistemos jaudrumas;
- būdingas šiurkštus žaidimas su bendraamžiais/ gyvūnais, atsitrenkia į aplinkoje esančius daiktus ir žmones.
Labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno Vaiko individualų profilį ir į jį reaguoti sąveikoje.
Ką daryti esant taktilinės sistemos ypatumams? Norime padėti taktilinei sistemai užregistruoti pojūtį kaip saugų ir reikšmingą. Jei sistema itin nejautri – reikia pagalbos intensyviau registruojant pojūtį. Jei sistema itin jautri – reikia padėti registruoti taktilinį pojūtį kaip saugų ir malonų.
DIR® modelis mus įgalina suvokti reikšmių kūrimo sistemą, nes ji labai stipriai persipynusi su sensorine sistema bei afekto sistema (kurią aktyviai veikia mūsų 8-asis pojūtis interocepcija).
Kada gimsta mūsų nervų sistemai prasmingos reikšmės? Kai pojūtį patiriame saugiame ryšyje su Kitu. Patirdami sensorinę stimuliaciją, žiūrėdami į neverbalines kito išraiškas, stebėdami kompleksinius Kito komunikacijos signalus, bandome išjausti pojūtį – ar tai man saugu? Ar malonu? Ar tai gėris? Ar turiu to vengti?
Todėl, jei norime padėti vaikams kurti taktilines reikšmes, kurios padėtų įsitraukti, domėtis, o ne vengti mus supančio pasaulio, turime kartu su jais tyrinėti. Jei Vaiko taktilinei sistemai sunku apdoroti taktilinį pojūtį, turime paskolinti savo taktilinį apdorojimą ir visais būdais iškomunikuoti – štai kas vyksta nervų sistemoje, kai tai jaučiame. Net jei pojūtis yra nemalonus, mūsų nedidelė šypsena, žaismingumas, dainingumas intonacijose – visa tai padeda apdoroti, kad ši patirtis yra saugi. Visa ta, taip pat padeda sutelkti dėmesį, kuris reikalingas pojūčio integracijai.
Kartais, esant taktilinės sistemos iššūkiams, gali padėti mūsų naudojamas taktilinis šepetėlis: https://augukartu.lt/shop/produktas/taktilinis-sensorinis-sepetelis/
Esant taktiliniam hiper-/hipojautrumui svarbu konsultuotis su specialistais.
SVARBU. Nujautrinimo strategijos, jei jos nėra sąmoningai pasirinktos pačio asmens, gali būti traumuojančios. Norime nenujautrinti, o padėti asmeniui gyventi su savo nervų sistema, padedant suprasti, kas jam padeda, kokios sensorinės patirtys sekina, kokios grąžina resursus. Norime asmeniui padėti apdoroti ir atliepti jo nervų sistemos komunikaciją, kurią atpažįstame dėka subtilių išraiškų. Tai būtina integracijai, kuri ir yra didesnio atsparumo šaltinis.
DĖMESIO – jautri taktilinė sistema gali būti neintegruotų primityviųjų refleksų požymis, taip pat konkrečių neuronešiklių trūkumo požymis. Norint padėti, svarbu žvelgti į nervų sistemą kaip į visumą ir pritaikyti strategijas, atpažinus pamatinius iššūkius.