Esu Paulina Kuraitienė – DIR modelio ekspertė, specialioji pedagogė, VšĮ “Augu kartu” vadovė, dviejų labai įdomių ir judrių vaikų mama. Esu nepaprastai dėkinga, galėdama dirbti su šeimomis, specialistais ir vaikais – visais, kurie patiria ugdymo iššūkius, nes matau kaip tai keičia mano gyvenimą labai juntamu būdu. 2019 m. pabaigusi visą DIR modelio sertifikavimo kelionę, prisijungiau prie ICDL komandos, su kuria padedame specialistams visame pasaulyje susipažinti ir pritaikyti šį modelį savo praktikoje. Nuo 2015 m., VU magistro specialiosios pedagogikos studijų metu pradėjau tyrinėti DIR modelį Mane labai sudomino ir sužavėjo tai, kas vyko su vaiku bei jo šeima šio modelio kontekste. Supratau, kad noriu tuo dalintis visais įmanomais būdais, nes šis modelis gali pakeisti kartais labai sudėtingą šeimų ir specialistų kasdienybę. Tačiau santykio džiaugsmą ir jo reikšmę pažinau daug anksčiau. Dar 2009 m. savo bakalauro studijų Didžiojoje Britanijoje metu, buvau pakviesta savanoriauti, o vėliau dirbti su autistišku vaiku. Tuomet nesuvokiau, kad tai buvo didžiulio nuotykio pradžia, kuris nesibaigė, bet virto profesinio ieškojimo ir džiaugsmų bei didelių atradimų keliu. Patekau į šeimą, kuri su savo berniuku dirbo pagal programą, orientuotą į ryšio/santykio kūrimą. Tuomet visų pirma suvokiau, koks galingas gali būti santykis autizmo spektro kontekste. Laikui bėgant, būtent šis autistiškas berniukas mane mokė, kaip priimti ne tik jo autizmą, bet ir save pačią. Tai buvo raktas į mano apsisprendimą toliau sieti savo gyvenimą su raidos sutrikimais, jų sukeliamais iššūkiais ir sutikti tikrai nepaprastus, to paliestus asmenis ir jų šeimas. Grįžusi į Lietuvą, 2011 m. smarkiai įsitraukiau į Kauno Arkos bendruomenės kūrimosi procesus. Ši bendruomeninė ir į kitą asmenį orientuota patirtis buvo labai svarbi mano kelionės dalis. 2014 m., tęsiau šią patirtį ir bandžiau atskleisti santykio ir bendruomenės svarbą, dirbdama Dienos socialinės globos centre, įsikūrusiame Kauno rajono socialinių paslaugų centre, kuris ir šiandien vis dar išsiskiria savo rūpestingumu ir šiluma. Ir galiausiai magistro studijų metu, pasirinkau nagrinėti DIR modelį, kitus šį modelį palaikančius aspektus iš neuromokslo, bendrojo ugdymo ir auklėjimo sričių. Taip pat pradėjau gilintis į trauminių patirčių poveikį mūsų raidai. Mane labai džiugina, kad būtent šiame darbe profesinis jautrumas bei nuolatinis tobulėjimas yra tokie svarbūs. Dėl to esu įsitikinusi, kad augu kartu su kiekvienu, kurį sutinku savo profesinėje kasdienybėje.
