Pirmieji šeši raidos gebėjimai gali būti svarbi vaiko augimo, mokymosi ir santykių kūrimo dalis. Vis dėlto vaikų raida nėra vienoda: kiekvienas vaikas gebėjimus įgyja savu tempu, skirtinga seka ir jam ar jai būdingais būdais.
Kai kuriems vaikams, įskaitant neuroskirtingus vaikus, vaikus su negalia ar vaikus, patyrusius ilgalaikį stresą, nesaugumą ar kitus sunkumus, tam tikrų gebėjimų formavimuisi gali reikėti daugiau laiko, kitokio palaikymo arba geriau pritaikytos aplinkos. Tai nereiškia, kad vaiko galimybės yra ribotos ar kad jo raida yra „neteisinga“. Dažniau tai rodo, kad vaiko nervų sistemai, komunikacijai, jutiminiams poreikiams ir santykių patirčiai svarbus individualizuotas, pagarbus požiūris.
Diagnozė neapibrėžia žmogaus vertės, gebėjimų ar ateities. Tėvai, globėjai, ugdytojai ir specialistai, bendradarbiaudami su pačiu vaiku, gali padėti kurti sąlygas, kurios stiprina jo savijautą, saugumo jausmą, savarankiškumą ir galimybes dalyvauti kasdieniame gyvenime. Parama gali apimti aplinkos pritaikymą, aiškią ir vaikui prieinamą komunikaciją, pasirinkimų suteikimą, pastovumą, žaidimą ir atliepiančius santykius.
Raidos gebėjimus verta suprasti kaip lanksčias gaires, o ne kaip vienodą standartą, kurį visi vaikai privalo pasiekti tuo pačiu metu. Toks požiūris padeda atpažinti ne „trūkumus“, bet kliūtis, kurios gali apsunkinti vaiko dalyvavimą ar mokymąsi, pavyzdžiui, jutiminį perkrovimą, nesuderintą komunikaciją, fizinius ar sveikatos poreikius, stresą arba nepakankamai pritaikytą aplinką.
Kiekviename raidos gebėjime svarbios patirtys, kurios padeda vaikui jaustis saugiam, priimtam ir suprastam. Jautrus ryšys, bendra reguliacija, pagarba vaiko riboms ir tempui, galimybė rinktis bei žaisti gali stiprinti pažintinius, socialinius, emocinius, kalbinius ir motorinius gebėjimus, taip pat savęs pažinimą. Šios paramos tikslas nėra padaryti vaiką panašų į kitus, o sudaryti jam ar jai sąlygas augti, mokytis ir klestėti savo unikaliu būdu.
Kas vyksta įprastoje raidoje?
Pačiomis pirmosiomis naujagimio dienomis, jis save suvokia dėka savo reakcijų į fizinius potyrius, tokius kaip pilvo pūtimas, gurguliuojantis pilvas, kūnelio judesiai, atsidūsimai ir garsai, patiriamos tekstūros ir visi kiti jutimai. Vėliau naujagimis ypač reaguoja į savo tėvų balsą, šypseną ir unikalų kvapą. Tam tikrų judesių grupė simbolizuoja kūdikio laimės būseną. 4-8 mėnesių kūdikis čiauškėjimu pradeda reaguoti į kalbinimą, tėvų artumą ir gali net aiškiai išreikšti susierzinimą. Šiuo metu kūdikis šypsosi, skleidžia garsus, tam kad sulauktų šypsenos antakių kilstelėjimo ar atsakomo garso į savo „kalbinimą“. Šiuo laikotarpiu vystosi savęs suvokimas kaip atskiro asmens, kuris gali inicijuoti veiksmą bei gali turėti įtakos jį supančiam pasauliui. Pirmiesiems gyvenimo metams bėgant, emocinės išraiškos ir gestai sudėtingėja. 12-16 mėnesių kūdikis ne tik paima siūlomą žaislą, bet gali nuvesti Tėtį iki lentynos, kad jis paimtų žaislą, kurio vaikas nori. Šiuo laiku vaikas pažįsta save kaip kažką, kas panaudojęs tam tikrą veiksmų seką, gali iškomunikuoti savo norus ir idėjas kitam asmeniui. Bėgant mėnesiams, šis gebėjimas taip pat auga ir veiksmai sudėtingėja. 18-20 mėnesių vaikas pradeda ne tik glėbesčiuoti pliušinius žaisliukus, bet ir maitinti juos, o savo veiksmą paaiškina žodžiu „valgo“ arba jį atitinkančiu garsu. Dabar vaikas save pažįsta per idėjas, kurios jam kyla. Jis gali lengvai įsivaizduoti save ir kitus, net jiems nesant šalia, gali generuoti idėjas ir jas komunikuoti aplinkiniams, naudojant žodžius. Ir šis gebėjimas sudėtingėja bėgant mėnesiams. 3 metų vaikas jau gali Jums lengvai iškomunikuoti tokį sakinį kaip „važiuojam dviračiais!”, o prieš išeinant iš namų ir sustojus tarpdury dar priduria: “geriau iš pradžių apsirenkim striukes”. Dažniausiai šiuo metu vaikas tampa logiška ir rišliai mąstančia asmenybe.
Šių raidos gebėjimų metu auga ne tik vaiko emociniai, socialiniai ir kognityviniai gebėjimai, bet ir savęs suvokimas. Vaikui augant, savęs suvokimas toliau plečiasi dėl naujų patirčių, o jos neišvengiamai kreipia asmens interesus naujomis kryptimis, išskleidžia daugiau gebėjimų. Tačiau pirmuose raidos gebėjimuose jau susiformuoja pamatinis ir funkcinis savęs suvokimas, emocinių pojūčių visuma, o visa tai lemia tolimesnį mokymosi procesą. Šis pamatinis savęs suvokimas buvo ugdomas dėka nesuskaičiuojamų kasdienių veiklų, pirmiausia su savo tėvais ir artimiausiais ugdytojais. Kiekvienas žvilgsnis, šypsena, pakutenimas, klausimas ir atsakymas formavo šį savęs suvokimą. Dėka šių kasdienių veiksmų, išgyventų ankstyvuose raidos tarpsniuose, vėliau vaikas gali lavinti kitus kognityvinius, intelektinio pagrindo ar socialinius gebėjimus, kurie neabejotinai padės jam visą likusį gyvenimą. Tokiu būdu vaikas tampa pasiruošęs visiems tolimesniems savo raidos iššūkiams ir jį supančiam pasauliui.
Šie šeši raidos gebėjimai formuoja raidos pamatą – kiekviena gebėjimas tarsi sudarytas iš naujų įgūdžių, kurių pagrindas yra prieš tai buvės raidos gebėjimo etapas. Svarbu atpažinti šiuos etapus, nes kiekvienas jų žymi esminį raidos proceso lūžį vaiko gyvenime.
Vaikai, kurių raida nuolat skatinama šiltu santykiu ir kurie neturi raidos iššūkių, dažniausiai šias pakopas natūraliai įveikia iki jiems sukanka 4-5 metai. Tačiau vaikams, patiriantiems tam tikrus iššūkius, dažniausiai reikalinga tėvų ir terapeutų pagalba ir šiuos anksčiau aptartus gebėjimus jie įgyja savo individualiu tempu. Vietoj to, kad būdami 8-9 mėnesių jie tiestų rankas, norėdami būti pakelti, jie tai gali padaryti daug vėliau. Vietoj to, kad bandytų mėgdžioti savo mamos kalbėjimo toną ir guguotų būdami 10 mėnesių, kūdikis su girdimojo apdorojimo iššūkiais gali tai daryti būdamas 17-18 mėnesių. Vietoj to, kad pradėtų sieti abstrakčias mintis būdamas 3 metų, vaikas su įvairiapusiu raidos sutrikimu gali pradėti tai daryti būdamas 5, 6 ar 7 metų. Ir tai normalu. Kai jūsų vaikui 45 metai, visai nesvarbu ar jis pradėjo guguoti būdamas 8 mėnesių ar 17 mėnesių, arba rašyti – būdamas 6 ar 10 metų. Visai nesvarbu kokiame amžiuje įgautas tam tikras gebėjimas, tačiau daug svarbiau kaip gerai jis įvaldytas ir ar matomas nuolatinis progresas. Šie pamatiniai pirmieji raidos gebėjimai yra esminiai, nes jie yra kaip pamatas visame jūsų vaiko vėlesniame mokymesi ir raidoje. Tai tarsi 80-ties aukštų dangoraižio pamatas – tam, kad išlaikytų visą pastatą, pamatas turi būti labai tvirtas.
Žemiau esančiose nuorodose, pateikiamas kiekvieno raidos tarpsnio aprašymas ir pristatoma, kaip tėvai savo vaikams padėjo įveikti tam tikrus iššūkius ir padėjo kopti šių raidos kopėčių pakopomis.
1 Etapas. Savireguliacija ir domėjimasis pasauliu
2 Etapas. Įsitraukimas ir ryšio kūrimas
3 Etapas. Tikslinga komunikacija ir abipusė sąveika
4 Etapas. Kompleksinė komunikacija ir socialinis problemų sprendimas
5 Etapas. Simbolių naudojimas ir emocinių idėjų kūrimas
6 Etapas. Loginis mąstymas ir ryšių tarp idėjų kūrimas
Vyresniems vaikams Dr. Greenspan išskiria tris papildomus raidos tarpsnius.
7 raidos gebėjimas: Daugiaperspektyvinis mąstymas. Šiame raidos etape, vaikai pradeda mąstyti ne tik apie paprastas įvykių priežastis, bet pereina prie daugia-priežastinio mąstymo. (Galbūt Lukas nenori žaisti su manimi, nes manęs nemėgsta, arba dėl to, kad jam labiau patinka žaisti su Emilija, arba dėl to, kad bijo, jog aš nugriausiu jo statomą bokštą). Šis gebėjimas leidžia vaikui palyginti ir supriešinti du dalykus. Taip pat, jei vienas draugas žaisti negali, vaikas geba paprašyti žaisti kitą draugą. Tam, kad galėtų išlavinti daugia-priežastinį mąstymą, vaikas turi mokėti sutelkti savo emocijas į daugiau nei vieną galimybę. Šiame etape, vaikas gali suprasti šeimos dinamiką, atsižvelgiant į santykius tarp skirtingų žmonių ir nebesikoncentruojant vien į tai ar jų norai ir poreikiai patenkinami.
8 raidos gebėjimas: „Pilkųjų atspalvių” mąstymas. Šio tipo mąstymas įgalina vaikus suprasti skirtingus intensyvumo laipsnius veiksmuose ar poveikio laipsnius daiktams. Tai svarbu mokykliniame amžiuje, nes vaikai dažnai turi įvertinti skirtingas aplinkybes ir veiksnius ir suvokti skirtingą poveikį turinčius įvykius. Taip pat labai svarbus įgūdis su bendraamžiais, nes šio tipo mąstymas suteikia naujus problemų sprendimo kelius ir vaikai pradeda gebėti kurti kompromisus.
9 raidos gebėjimas: Reflektyvus mąstymas ir vidinis savasties standartas. Lytinio brendimo pabaigoje ir paauglystėje, sudėtingesni emociniai įvykiai padeda vaikams ugdyti mąstymą, susijusį su vidinėmis/asmeninėmis normomis ir augančiu savęs suvokimu. Vaikai šiuo metu gali spręsti apie savo patirtis sakydami: “buvau išties labai piktas – daugiau nei įprastai”. Arba pamatę savo bendraamžių elgesį, gali prieiti išvadą: “tai normalu jiems, bet ne man”. Šiuo laikotarpiu vaikai prieina išvadas, kurios remiasi daugiau nei vienu teiginiu. Jie gali kurti naujas idėjas, besiremdami anksčiau kilusiomis idėjomis, tuo pačiu metu jie gali mąstyti ir apie praeitį ir apie ateitį. Tai padeda ugdyti aukštesniuosius intelektinius gebėjimus ir brandų mąstymą.
Žmonės nenustoja vystęsi visa gyvenimą, net ir pasiekus 9-ąjį raidos tarpsnį. Yra dar bent 7 papildomi raidos etapai. Žmogaus raida niekada nesustoja, įskaitant ir autistiškus asmenis. Išskiriami tokie vėlesnieji raidos tarpsniai :
10. Išplėstas savęs suvokimas, kurio dalimi tampa šeima ir bendruomeniniai santykiai.
11. Gebėjimas apmąstyti žmogaus ateitį
12. Stabilus ir savarankiškas savęs suvokimas (tai leidžia jaunam žmogui išlaikyti saugumo jausmą, atsiskiriant nuo savo pirminės šeimos)
13. Intymumas ir įsipareigojimas (įskaitant ir ilgalaikius įsipareigojimus kaip santuoka, namo pirkimas ar karjeros kryptis)
14. Tėvystė ir kiti ugdomieji vaidmenys
15. Besiplečiantis suvokimas apie laiką, erdvę, gyvenimo ciklą ir platesnį pasaulį
16. Atsakomybės jausmas už gamtą ir ateities kartas, taip pat suvokiant savo vietą didelėse socialinėse schemose.
Šaltiniai: S. I. Greenspan ir S. Wieder „Engaging Autism”, ICDL.com