Vaikams, kurie turi išreikštus komunikacijos ir socialinių gebėjimų trūkumus – dažnai diagnozavus autizmo spektro sutrikimą arba įvairiapusį raidos sutrikimą – DIR programa prasideda, bandant visapusiškai įvertinti ir suprasti vaiko individualų profilį. Šis įvertinimas apima daug daugiau nei simptomų ar diagnozės apibendrinimas. Įvertinant svarbu visiškai suprasti vaiką ir individualius jo elgesio ar reakcijų aspektus.

DIR programos pamatas yra Floortime. Tačiau programa neapsiriboja vien Floortime metodu. Ergoterapija, logopedija, kineziterapija, psichologo užsiėmimai, biomedicinos metodai, tėvų parama, lavinamieji užsiėmimai ar kitos naudingos vaikui terapijos ar veiklos turėtų tapti visavertės DIR programos dalimi. Tačiau visi užsiėmimai turėtų būti vykdomi koordinuotai, besiremiant DIR teoriniu modeliu ir padedant vaikui įveikti nuoseklios raidos iššūkius.

Visavertė DIR terapija apima daugybę elementų, tačiau namuose vykdoma Floortime programa yra pamatas. Jei jūsų atvejis yra gana sudėtingas, būtų gana optimalu turėti nuo šešių iki dešimt 20-30 min. trukmės sesijų. Jei pasiryžtate šiai programai, būtų svarbu nuspręsti kiek laiko kiekvienas iš tėvų gali skirti programai ir kiek būtų reikalinga jūsų vaikui. Programa taip pat gali įtraukti brolius bei seses, kitus šeimos narius, studentus, kuriems būtų aktuali tokia praktika (ergoterapeutai, logopedai, kineziterapeutai), kaimynus ar savanorius. Žmonėms, kurie dirba pagal Floortime metodą, svarbus natūralus gebėjimas kurti artimą ir šiltą santykį, bei patirtis, padedant vaikui visavertiškai įgyti kiekvieną aprašytą raidos etapą. Dažniausiai tėvai ar DIR/Floortime specialistai padeda kitiems savanoriams to mokytis.

Dienoje yra daug valandų. Jei daugumą jų vaikas praleidžia izoliuotoje individualioje veikloje, stimuliuodamas tam tikrus savo pojūčius ar vienpusėje komunikacijoje, kaip televizoriaus, plančetės žiūrėjimas, jam trūks būtinosios socialinės praktikos, kad įveiktų visus raidos etapus. Vaiko gebėjimų progresas dažnai būna proporcingas energijos ir laiko indėliui, raginant jį įsijungti į Floortime veiklą.

Vaikui, lavinant verbalinę komunikaciją ir gebėjimą jungti savo idėjas bei mintis, svarbu įtraukti kuo daugiau realių problemų sprendimo įgūdį lavinančių diskusijų. Šio tipo dialogai gali būti apie mokyklą, draugus, mėgstamiausius patiekalus, žaislus. Taip pat svarbu vaikui suteikti pagalbą bei paruošti jį būsimiems šios dienos ar kitos dienos iššūkiams. Kai gerėja vaiko loginiai gebėjimai, šeši žingsniai – Floortime, problemų sprendimo laikas, gebėjimas įsijausti į vaiko būseną ir požiūrį, jo išgyvenamų iššūkių skaidymas į mažesnius komponentus, ribų nustatymas, ir papildomas pusiau struktūrizuotas žaidimas, nustatant papildomas naujas ribas – turėtų tapti kasdienės rutinos dalimi.

Svarbu su vaiku kartu žengti per naujus logiško vaiko iššūkius – žaislų atėmimas iš bendraamžių, noras, kad viskas būtų pagal jį, pernelyg didelis prisirišimas ar per didelis reiklumas. Šie ir panašūs elgesio iššūkiai turi būti sprendžiami iškilusiose situacijose bei Floortime metu. Tėvai greičiausiai būna linkę vengti tam tikrų situacijų, kurios reikalautų gebėjimo dalintis, nes jų vaikui kol kas tokios situacijos kelia daug elgesio problemų. Tuomet vaikas toliau netinkamai elgiasi mokykloje ar žaidimų aikštelėse, todėl, kad tai yra erdvėse, kuriose natūraliai kyla jam sudėtingos situacijos. Tačiau, tėvams sukuriant ir prižiūrint panašias, kontroliuojamas situaciją namuose, jie gali suteikti labai reikalingos praktikos savo vaikams, pavyzdžiui, kaip dalintis arba gerbti kitų žmonių erdvę neprisiartinant prie jų pernelyg arti. Kai tėvai padeda savo vaikams, jie gali naudoti problemų sprendimo būdus, kaip kalbėti apie tai, atkartojant ir suvaidinant situacijas. Tokiu būdu jie gali padėti vaikui susikurti situacijos struktūrą, ribas, ir padrąsinimo mechanizmus. Svarbu praktikuoti sudėtingas situacijas saugioje namų erdvėje, o ne vengti jų ir tikėtis, kad vaikas stebuklingai pats išmoks elgtis deramai.

Specialiųjų poreikių turintys vaikai, norėdami išmokti kurti santykius, komunikuoti bei mąstyti, dažnai reikia įdėti daugiau darbo. Kai dėka raidos progreso jų iššūkiai tampa subtilesni, kaip pykčio ir agresijos savikontrolė, konkurentiškumas, pavydas ar poreikis gerbti kitus, yra taikomas tas pats papildomos praktikos principas. Kartais, vietoj to, kad šiuos naujus iššūkius tėvai ir ugdytojai matytų palyginti nedideliais (prisimenant didelius pirminius praeities sunkumus, kuriant santykį, komunikuojant ar išvis gebant mąstyti), jie nuleidžia rankas šiame procese, nes mato kalbantį ir santykį kuriantį vaiką, bet dabar daug daugiau pastebi jo netobulą elgesį ir blogas manieras. Svarbu vaikams padėti panaudoti naujuosius mąstymo ir komunikavimo gebėjimus, kad jie galėtų įveikti šiuos subtilesnius iššūkius, ir šio proceso eigoje išmoktų visa gyvenimą reikalingų gebėjimų susidoroti su šiais iššūkiais.

Kai vaikas geba įsitraukti į ilgus, kompleksinius dialogus (kompleksinis komunikavimas) ir vaiko žaidime jau matosi simbolinio žaidimo nuotrupos ar prasideda tikslingas žodžių vartojimas, labai svarbu vaikams šiuos gebėjimus kuo dažniau praktikuoti, ne tik su suaugusiais, bet ir su bendraamžiais. Vaikams labai naudingas įsitraukti į 3-4 savaitines žaidimo sesijas su savo bendraamžiais (iki dviejų metų skirtumas tarp vaikų yra optimalu, ypač jei šie bendraamžiai komunikuoja tame pačiame lygyje arba aukštesniame nei jūsų vaikas).Anksti įsitraukiant su bendraamžiais į žaidimą, prižiūrimą vieno iš tėvų ar kito suaugusiojo, padeda vaikams praktikuoti naujus gebėjimus ir priprasti prie bendraamžių draugijos. Dalyvaujant ir mėgaujantis tokia bendraamžių draugyste, vėliau padės vaikui būti nuovokiam santykių srityje bei padės vystyti bendravimo bei mąstymo gebėjimus.

Broliai bei sesės taip pat gali dalyvauti šioje namie vystomoje programoje. Tėvai greičiausiai turės pagelbėti. Pavyzdžiui, jei trejų metų vaikas su specialiaisiais poreikiais vis dar nekalba, o jo penkiametis broliukas įsitraukia į sudėtingą simbolinį žaidimą ir be galo daug kalba, tėvams greičiausiai reikės savo trimečiui padėti įsitraukti, gal padedant jam važiuoti su sunkvežimiu ar lėle, ar slepiantis kartu su juo, žaidžiant slėpynes. Kai nekalbantis trimetis vadovauja žaidimui, tėvai gali padėti vyresniajam suorganizuoti kelio užtvaras ar kitus žaismingus žaidimo trikdžius, kurie privers trimetį derėtis.

Papildant namų Floortime programą ir bendraamžių žaidimo sesijas, kitas pamatinis visapusės programos elementas yra specialistų komanda, kuri dirba su skirtingais vaiko raidos elementais ir mąstymo funkcijomis. Tokiu būdu kiekvienas skirtingai padeda įveikti individualius vaiko biologinius iššūkius. Ši komanda gali įtraukti logopedą, kuris padėtų su ekspresyviąja bei impresyviąja kalba. Optimalu būtų turėti individualius logopedo užsiėmimus, trunkančius nuo 30 min. iki 1 val., tris ar daugiau kartų per savaitę ergoterapeutas, kuris orientuoja savo darbą į vaiko individualų sensorinį profilį, turėtų padėti įveikti jutiminius iššūkius, turėtų dirbti su vaiko jutimų reguliacija bei jo motorinių veiksmų planavimo gebėjimu. Tai taip pat turėtų būti individualiose sesijos porą ar daugiau kartų per savaitę. Vaikai, turintys labai išreikštų stambiosios motorikos ar judėjimo sunkumų taip pat turėtų dirbti su kineziterapeutu. Tėvai savo spontanišką Floortime namų programą turėtų praturtinti visų specialistų rekomenduojamomis veiklomis.

Galiausiai, daug vaikų labai daug gauna būdami įprastoje ugdymo sistemoje. Įprasta ugdymo programa, papildyta specialiais užsiėmimais ar pritaikytomis užduotimis, skirtomis vaikams su spec. poreikiais, suteikia galimybę vaikui bendrauti su bendraamžiais, kurie skatina natūralų socialinį įsitraukimą ir bendrauja spontaniškai. Todėl vaikui, turinčiam specialiųjų poreikių, pradėjus komunikuoti, šalia yra jo bendraamžiai, kurie atliepia jo naujuosius gebėjimus. Jei vaikai, turintys panašių raidos iššūkių dalyvauja viename užsiėmime ar terapinėje grupėje, vaikui pradėjus komunikuoti kiti vaikai gali neatliepti šio naujo gebėjimo ir tokiu būdu vaikas negali jo lavinti. Mišrios ugdymo klasės ir grupės labai svarbios ypatingųjų vaikų raidai, nes jie gali lavinti bendravimo gebėjimus su vaikais, neturinčiais specialiųjų poreikių arba turinčiais kitokius sutrikimus, kurie nepaveikia komunikacijos gebėjimų.

Tačiau čia svarbu atkreipti dėmesį ir būti atsargiems. Ugdymo programa, kuri nesuteikia adekvataus darbuotojų skaičiaus, bet naudoja integralaus ugdymo formą ir tokiu būdu mažina ugdymo kaštus, paskiriant du mokytojus dvidešimčiai vaikų, nėra tikra integrali programa. Sėkmingoje integralioje programoje turėtų dalyvauti mažas vaikų skaičius, pavyzdžiui 3 vaikai su specialiaisiais poreikiais mokytųsi vienoje klasėje su savo bendraamžiais, neturinčiais jokių mokymosi ar intelekto sutrikimo. Specialieji pedagogai turėtų dalyvauti klasėje, o logopedas ir kineziterapeutas galėtų dalyvauti arba klasėje vykstančiuose užsiėmimuose arba individualiuose užsiėmimuose sutartu laiku. Kai kuriais atvejais, ankstyvosios raidos specialistai turėtų būti ugdymo komandos dalis klasėje, o specialusis pedagogas galėtų vykdyti individualius užsiėmimus.

Atsižvelgiant į kiekvienos šeimos savitumą, patiriamą stresą, tėvų ir poros galimybes pritaikyti Floortime metodiką, būtų pravartu reguliariai konsultuotis su raidos etapus DIR kontekste išmanančiu terapeutu, kuris padėtų Floortime programai sklandžiai vystytis namų aplinkoje. Šis terapeutas ar kitokio tipo specialistas, turintis atitinkamas žinias ir patirtį šeimų ir porų konsultavime, taip pat galėtų padėti šeimai, porai kartu išgyventi kylančius santykių iššūkius. Būtų naudinga jei Floortime praktikuojantis specialistas galėtų dirbti su vaiku individualiai 1-4 kartus per savaitę, o taip pat papildomai konsultuotų ir stebėtų kitus šeimos narius, kurie įsitraukia į Floortime namų programą. Kai kurios šeimos naudoja šių dviejų elementų kombinaciją: pradžioje terapeutas dirba su vaiku pagal Floortime, o tėvai stebi, o vėliau tėvai dirba su vaiku, o terapeutas jiems pabaigus konsultuoja ir pateikia savo įžvalgas tolimesnei programos raidai.

Daugumos vaikų komunikacija labai patobulėja pradėjus naudoti ženklų sistemas, paveikslėlius, PECS metodą, ar kitokias komunikavimo priemones. Šios priemonės turėtų būti naudojamos, skatinant spontanišką komunikaciją ir Floortime veiklas, pavyzdžiui, padedant vaikui kurti jo įsivaizduojamą žaidimo siužetą arba padedant jam reikšti savo poreikius.

Ši aprašyta visapusiška programa, panašu, kad pareikalaus daug laiko, energijos, ir, jei dauguma užsiėmimų nėra kompensuojami valstybės ar ugdymo įstaigos, didelių finansinių sąnaudų. Tėvai turi dirbti išvien, kad šie vaikams taip reikalingi užsiėmimai būtų finansuojami sveikatos apsaugos ir ugdymo programų, įgyvendinamų bendrosiose ugdymo įstaigose. Pastebima sisteminė tendencija sveikatos apsaugos sistemoje, kuri lemia nevisavertiškas paslaugas vaikams, su specialiaisiais poreikiais. Pavyzdžiui, tam tikri biologiniai, įgimti sutrikimai, kaip girdimojo suvokimo ar raumenų tonuso sutrikimai, dažnai nėra finansuojami sveikatos apsaugos. Tuo tarpu įgimtoms širdies ligoms reikalingos procedūros daugumoje šalių dažniausiai finansuojamos valstybės.

Daugumoje bendruomenių ugdymo sistemos nesuteikia galimybių gauti tinkamas individualias logopedo, kineziterapeuto paslaugas. Teikiant šias paslaugas, specialistai neatsižvelgia į individualius vaiko biologinius iššūkius. Ilgalaikėje perspektyvoje tik kolektyvinės tėvų pastangos gali lemti reikšmingą ugdymo paslaugų ir pagalbos sistemos kaitą. Tačiau susitelkiant į esamą situaciją, tėvai jau šiandien gali pradėti kurti individualią programą savo vaikui, o šios programos šerdis, dėka konkrečių žinių, bus Floortime komponentas, įgyvendinamas namų aplinkoje. Net ir reikalaujant didelio laiko ir pastangų indėlio, šis programos elementas gali būti įgyvendinamas su palyginti minimaliomis išlaidomis, jei, pavyzdžiui, darbui su vaiku bus įdarbinami studentai praktikantai arba savanoriai, giminės, kiti artimi vaikui asmenys.

Šeimos, kurios negali pakelti pilnos finansinės naštos ir įgyvendinti intensyvių logopedo ar kineziterapeuto užsiėmimų, gali konsultuotis su šiais terapeutais ir visas gaunamas žinias pritaikyti namų aplinkoje. Tokiu būdu, šalia Floortime būdingų veiklų, tėvai taip pat kasdien ark kas kelias dienas gali atlikti tam tikrą kiekį kalbos, ergoterapijos ar kineziterapijos pratimų.

Tačiau, net ir esant galimybei gauti daugumą reikalingų užsiėmimų per bendruomenines paslaugas ar individualų jų organizavimą, tėvai turi pasiryžti vystyti intensyvią, visavertę savo vaiko programą, kuri vyktų kiek įmanoma didesnį dienos valandų skaičių. Ši programa bus be galo svarbi naujiems vaiko gebėjimams, kurie formuos pagrindą jo tolimesnei raidai.

(Teksto šaltinis: http://www.icdl.com/dir/guidelines-for-a-comprehensive-approach)