Propriocepcijos sistema „gyvena“ mūsų sąnariuose ir raumenyse. Ši sistema informuoja mus apie mūsų kūno padėtį, patiriamą kūno svorį, spaudimą, tempimą. Jos dėka suvokiame kur ir kaip mūsų kūnas juda erdvėje. Propriocepcija mums padeda suprasti kiek daug jėgų prireiks norint pakelti plunksną ar sunkią kuprinę. Tvarkingai veikianti propriocepcijos sistema atsakinga už mūsų koordinuotus judesius, atliekant kasdienius pačius įprasčiausius veiksmus. Smegenyse analizuojama propriocepcios sistemos dėka surinkta informacija yra glaudžiai susijusi su vestibuliarine sistema,  kuri padeda suvokti patiriamą gravitaciją bei atsakinga už mūsų pusiausvyrą.

Vaikai, kurių propriocepcinė sistema neatlieka visų savo funkcijų, savo elgesiu tai sufleruoja. Dažnai pasitaikantis elgesys:

  • vaikas atrodo nerangus
  • negali ramiai nusėdėti vienoje vietoje
  • yra neįprastai aktyvus ir įsijaudrinęs didžiąją laiko dalį
  • nuolat atsirenkia į daiktus ar žmones
  • eidamas, smarkiai trypia kojomis
  • kramto drabužių rankoves
  • plasnoja rankomis
  • naudoja pernelyg daug arba pernelyg mažai  jėgos kerpant žirklėmis, rašant, piešiant, bendraujant su žmonėmis
  • stebi savo galūnes, atliekant paprasčiausius veiksmus (tarsi nejaučia kur yra kūno ribos)
  • Balansuoja tarp sensorinės perkrovos ar visiškos nejautros jutimams.

Vaikams, kuriems tarsi trūksta energijos koncentracijai, propriocepcinės veiklos sužadina jų gebėjimą susikaupti. Vaikai, kurie labai greitai patiria perkrovą, propriocepcinės veiklos padeda nurimti. Svarbu pagal vaiko individualų profilį parinkti tinkamą stimuliuojančią/raminančią propriocepcinę veiklą. 

O čia tik kelios idėjos, kokia tai galėtų būti veikla.