Kūdikis, vos prieš kelias valandas gimęs į šį pasaulį, jau sugeba atrasti paguodą motinos glėby. Mūsų smegenys ir nervų sistema, tai lyg milžiniškas orkestras, kur kiekviena sistema atlieka savo partiją tam tikru tiksliu laiku. Būtent dėl to, kad viskas vyksta kiek įmanoma darniai, tik atsidūrę šiame pasaulyje, pradedame ieškoti santykio, kuris mums iš pradžių padeda nurimti, vėliau atskleidžia platų, mus supantį pasaulį. Šis santykis tampa nepamainomas pagrindas kiekvienam naujam įgūdžiui.

Tačiau jei ne viskas vyksta taip darniai, kaip norėtųsi, matome kūdikį, vaiką ar net suaugusįjį, kurių chaotiškai grojantis orkestras trukdo jiems pamatyti bei kurti santykį pirmiausia su šalia esančiais, nekalbant apie trikdžius pažinti platesnį pasaulį. Dažnai šie žmonės patiria tokius didelius iššūkius savo kūne, kad visą laiką savo jėgomis bando sumažinti patiriamą stresą.

Tad kokios tos pamatinės mūsų mokymosi sistemos, kurios taip smarkiai įtakoja visą mūsų raidą.

Mokymosi piramidė puikiai iliustruoja, kad mūsų jutiminės sitemos labai paveikia mūsų raidą, ypač savireguliaciją, kuri yra neatsiejama kiekvieno santykio dalis. 

Jei asmens savireguliacijos sistema yra sutrikusi, mes pasitelkiame koreguliaciją – šalia esančio pagalbą, kurios dėka jutiminių sistemų chaotiškumas yra maksimaliai sumažinamas. 

Tačiau tam, kad gebėtume dalyvauti šioje koreguliacijoje, turime bent minimaliai suvokti kaip veikia mūsų jutimų sistemos:

Interocepcija

Propriocepcija

Vestibuliarinė sistema

Lytėjimas

Regėjimas

Uoslė

Skonis

Klausa