Lytėjimo (taktilinė) sistema apdoroja visą iš kūno ateinančią informaciją apie prisilietimą.
Lytėjimo sistema prasideda nervų galūnėlėse odoje ir per neuronų tinklus keliauja į nugaros smegenis, iš ten į galvos smegenų kamieną, gumburą ir į sensomotorinę smegenų žievės sritį. Pastaroji, dėl daugybės jungčių su kitomis smegenų sritimis, kartu integruoja ir informaciją apie spaudimą, temperatūrą bei skausmą.
Lytėjimo sistema yra itin svarbi žmonėms, turintiems sensorinės integracijos sutrikimus. Šių žmonių dalis nėra jautrūs prisilietimui ar skausmui, o kiti priešingai – itin jautrūs net menkiausiam prisilietimui.
Ilgalaikėje perspektyvoje, prisilietimas turi įtakos tiek mokymosi gebėjimams, tiek socialiniam bei emociniam augimui. Teigiamas emocines patirtis keliantis prisilietimas yra susijęs su sklandesniu mokymusi, kalbos suvokimu, pagerėjusiu problemų sprendimu, greitesne fizine reabilitacija, sumažėjusia kraujotakos sistemos ligų rizika ir streso lygiu.
Lytėjimo jutimo sutrikimai pasireiškia tuomet kai sutrinka ryšys smegenų dalyje atsakingoje už lytėjimą. Sutrinka informacija gaunama iš receptorių ir gaunamas rezultatas yra klaidingai interpretuojamas. Dauguma žmonių su lytėjimo jutimo sutrikimu turi ir valgymo problemų. Nors vieni turintys lytėjimo sutrikimą yra labai jautrūs įvairiems prisilietimams, kiti gali būti jiems visiškai nejautrūs ar netgi į juos nereaguoti. Ištirti vaikai su lytėjimo jutimo sutrikimu, kurie turėjo didesnį jautrumą prisilietimams, buvo pastebėta, kad jiems būdingi stereotipiniai ar pasikartojantys judesiai, kurie nurodo jų diskomfortą tam tikroje situacijoje susijusioje su lytėjimu