Vaikas inicijuoja ir atsako, kurdamas komunikacijos ciklus.
Kai kūdikis pamilsta savo tėvus, įvyksta labai įdomus dalykas. Jis supranta, kad gali juos paveikti. Nusišypsojus mamytei, ji taip pat nusišypso, ištiesus rankas į tėtį, jis taip pat ištiesia savąsias. Kūdikis išreiškia savo jausmą ar tam tikrą poreikį, o tėvai į tai atsako. Tai bendravimo pradžia, kūdikis ir šalia esantys suaugusieji kuria dialogą.
Apie šiuos dialogus mes linkę galvoti kaip apie komunikacijos ciklus. Kai vaikas ieško santykio – žvilgsniu, šypsena – jis inicijuoja komunikacijos ciklą. Kai tėvai atsako – pažiūrėdami į jį ar nusišypsodami atgal – jie tarsi remiasi vaiko iniciatyva ir plėtoja dialogą. Kai ateina vaiko eilė vėl atsakyti tėvams – šypsena, garsu, ištiestomis rankomis ar net viso kūno atgręžimu – vaikas pabaigia komunikacijos ciklą. Kai tėvai atsako į vaiko atsakymą – pavyzdžiui, ištiesia žaislą, panašia į vaiko intonacija sakydami “nori pažaisti?” – vaikas atsako tam tikru gestu (žvilgsniu, šypsena, rankos mostu) ir jie inicijavo ir užbaigė dar vieną komunikacijos ciklą.
Gana greitai dėka šios patirties kūdikis padaro išvadas: jis supranta, kad gali iššaukti ne tik mamytės ir tėvelio reakcijas, bet taip pat ir kitų daiktų reakcijas. Jis trinkteli žaisliuką ir jis skleidžia garsą. Jis paleidžia kaladėlę iš rankų ir ji nukrenta ant grindų. Jis pajaučia turįs galią pasauliui, ir pirmą kartą kūdikis tampa išreiškiančiu savo valią asmeniu, kuris sąmoningai renkasi atlikti tam tikrą veiksmą, kuris žino, jog jo veiksmas turės pasekmę. Jis įgauna esmines emocines, kognityvines ir motorines žinias.
Abipusis bendravimas yra būtinas, kad galėtume užmegzti santykį ir ryšį tarp žmonių. Tai taip pat padeda vaikams mokytis apie save ir pasaulį. Vyresnis vaikas apkabina mokytoją, o mokytoja atsako tuo pačiu. Vaikas supranta, kad jis yra vertinamas. Jis pastumia kitą vaiką ir šis pradeda verkti. Vaikas išmoksta, kad jo veiksmas gali pravirkdyti kitą asmenį. Be šių esminių bendravimo ir santykio patirčių, vaikai negali formuoti pamatinio suvokimo apie veiksmų tikslingumą, o tai reiškia, kad jiems būtų sunku formuoti tikrąjį savęs suvokimą arba suprasti, jog pasaulis yra logiškas.
Su Roku buvo sunku atrasti ryšį nuo pat jo sunkaus atėjimo į šį pasaulį. Jo pojūčiai buvo labai silpni, jis turėjo žemą raumenų tonusą, o jo motorinė raida vėlavo. Jo kairioji pusė buvo silpnesnė už dešiniąją. Jam būnant 8 mėnesių amžiaus jo tėvai sužinojo, jog jam buvo cerebrinis paralyžius ir dėl to jam reikės fizioterapijos ir ergoterapijos, kad išmoktų koordinuoti savo kūną, o jo kojos bei rankos sustiprėtų. Tačiau terapiniai užsiėmimai nepadėjo jam labiau įsitraukti į šį pasaulį ir inicijuoti daugiau veiksmų. Kai jo mama jį kalbindavo, guguodavo ir šypsodavosi, bandydama nudžiuginti jį, jis nusisukdavo, užmerkdavo akis arba žiūrėdavo į ją tuščiu žvilgsniu.
Po to kai mama Rokui padėjo geriau susikoncentruoti ir susidomėti pasauliu bei atrasti artimą ryšį (naudojant ankstesniuose raidos etapuose aprašytus metodus), ji toliau jam padėjo vystyti trečiąjį pamatinį raidos tarpsnį – abipusį bendravimą. Jau nebeužteko, kad Rokas tiesiog atkreiptų savo dėmesį į mama ir tėtį. Jam dabar reikėjo į jų gestus ir kalbinimą atsakyti savais gestais.
Roko tėvai jam pradėjo rodyti jo gestų, judesių ir veiksmų galią. Kaskart, kai Rokas išleisdavo menkiausią garsą ar padarydavo mažą veiksmą, ji tėvai, naudojant išdidintas emocijas ir garsus, džiaugdavosi juo. Jie atsargiai ragino jį atlikti kuo daugiau motorinių veiksmų, kuriuos Rokas galėjo atlikti, pavyzdžiui, pažvelgti į juos ar pajudinti galvą ir liežuvį. Greitai jis suprato, kad jo veiksmai sąlygoja atsaką į juos. Jis pajautė, jog turi galią jį supančiam pasauliui. Pamažu Roko tėvai pavertė šiuos gestus dialogu. Kaskart Rokui pajudinus ranką, net jei judesys būdavo visai menkas ar nesąmoningas, Tėtis pamojuodavo jam savo rankomis. Tuomet Rokas pamėgindavo vėl pajudinti rankas. Šitaip jis pabaigdavo komunikacijos ciklą.
Kai Rokas įvertinto savo galią atlikti įvairius veiksmus ir paveikti aplinką, jis pradėjo labai daug inicijuoti. Jis nustumdavo daiktus nuo savo aukštos vaikiškos kėdutės. TĖKŠT! Dabar jo tėvai galėjo panaudoti žaislus, kad paskatintų Roko įsitraukimą į dialogą. Jie žaisdavo su juo ant grindų, veidas į veidą, priešais jo akis laikydavo žaislą, kurio jis ieškodavo ir žiūrėdavo ar Rokas sieks žaislo. Jie taip pat padėdavo žaislą, su kuriuo jis žaisdavo truputėlį toliau, nei jis galėjo pasiekti, ir žiūrėdavo ar Rokas pasislinks jo pasiimti. Kai jam pavykdavo, jie iš visos širdies džiaugdavosi už jį – jam pavyko pabaigti komunikacijos ciklą. Naudojant Roko natūralius interesus (jo mėgstamus žaislus) ir jį džiuginančius motorinius judesius, jie iš naujo pradėjo jo raidos progresą. Tėvai tokiu būdu jam padėjo išlavinti Tėvai tokiu būdu jam padėjo išlavinti 3 funkcinės, emocinės raidos tarpsnio gebėjimus. Dėka tėvų darbo namuose, fizioterapeutas ir ergoterapeutas taip pat pastebėjo progresą savo veiklose.
Nuo teorijos prie praktikos: kaip padėti vaikui išlavinti 3 raidos etapo gebėjimus
3-čiasis raidos tarpsnis: komunikacijos ciklų inicijavimas ir uždarymas
- Skatinkite abipusį bendravimą
- Komunikavimo ciklams svarbu asmeninis noras bendrauti, todėl šio etapo tikslas – padėti jūsų vaikui imtis iniciatyvos. Pirmasis žingsnis siekiant prasmingo bendravimo – tai jūsų vaiko noras ir ryžtas tai daryti.
- Jūsų vaikas pats inicijuos komunikacijos ciklą, jei turės pakankamai ryžto ir noro padaryti tai, ką jis nori
- Tuomet jūs galite remtis savo vaiko noru kažką padaryti ir padėti jam pasiekti šio tikslo.
- Jūsų vaikas pabaigs komunikacijos ciklą, kai jam bus naudinga tai, ką jūs pasiūlėt, ir atsakys jums savo gestu.
- Šio raidos etapo tikslas – įsitraukti į nenutrūkstamą komunikacijos ciklų kūrimą.
Tikslas : iš tiesų pamilti bendravimą su kitu asmeniu
Kaip jūs galite atskirti, ar jūsų vaikas yra bendraujantis:
- Jūsų vaikas gali gestais inicijuoti dialogus, jei daro žemiau išvardintus veiksmus:
- Tiesia į jus rankas, kai nori būti pakeltas, arba jį apkabinus, jis taip pat jus apkabina.
- Šypsosi, skleidžia garsus, žaismingai kiša jums į burną pirštą, išsitraukia iš burnos kramtuką ir deda į jūsų burną, liečia, tyrinėja jūsų veidą ar plaukus
- Stumia nenorimą maistą nuo stalo, jį palydėdamas piktu žvilgsniu, surėkia, jei pakankamai greitai negauna norimo žaislo, arba bando išsprūsti jums iš rankų, rengiate jį į, o vaikas to nenori (Jo pikta veido išraiška, šaukimas, susirangęs kūnas puikiai jums leidžia suprasti jo protestą ir pyktį)
- Ieško pamesto žaislo ant grindų arba (baiginėjantis šiam raidos tarpsniui) ieško norimo žaislo paslėpto jūsų rankose.
- Rodo atsargumą ir išgąstį nusisukdamas, apsikabindamas jūsų koją, tai aiškiai parodo ir veido išraiška, kai prieina nepažįstamasis.
- Sekite savo vaiku žaidime ir iššaukite jo poreikį jums gestikuliuoti ar reikšti savo emocijas apie jį dominančius dalykus
Taip ir Ne jūsų vaiko bendravimo raidos procese.
TAIP. Užsiėmimų ir bendravimo su savo vaiku metu stimuliuokite kuo daugiau vaiko jutimų – regą, uoslę, klausą, lytėjimą, judesio suvokimą.
NE. Nebūkite pagrindinis direktorius žaidime ir nekreipkite žaidimo savo linkme. Sekite savo vaiku ir padėkite jam naudoti jo paties susidomėjimą vienais ar kitais daiktais, veiksmais, kad galėtų įgauti naujų įgūdžių.
TAIP. Žaiskite kuo daugiau emociškai malonių žaidimų ilgesnį laiko tarpą. Kuo labiau abu būsite įsitraukę į žaidimą, tuo bus smagiau.
TAIP. Atraskite savąsias stebuklingas akimirkas.
Kelyje į bendravimo aukštumas
Susidarykite sąrašą daiktų ar veiksmų, kurie natūraliai atkreipia jūsų vaiko dėmesį ir teikia jam džiaugsmą (jūsų juokinga nosis, žaislinis žiedas jūsų burnoje ir tt.). Tuomet naudokite visa tai ir raginkite savo vaiką išreikšti savo emocijas, skatinkite inicijuoti tikslingą veiksmą jūsų atžvilgiu. Tokiu būdu padėsite jam iš tiesų pamilti bendravimą su kitu asmeniu.
Žaidimai, padėsiantys lavinti trečiąjį raidos etapą
Juokingo garso, veido ir jausmo žaidimas
Pastebėkite, kokias veido išraiškas ir garsus jūsų vaikas naudoja, kai jaučiai laimingas, susierzinęs, nustebęs, ar patirdamas bet kurį kitą jausmą. Būkite šių emocijų veidrodis savo vaikui, žaismingai atkartojant jo emociją. Pabandykite paskatinti nenutrūkstamą abipusį dialogą.
Žaisimas „Komunikacijos ciklas“
Pabandykite paskaičiuoti kiek kartų pirmyn-atgal principu sukursite dialogo ratus, kai vaikui palietus raudoną kamuoliuką ar paspaudus jūsų nosį išskleisite juokingą garsą kaip atsaką į jo veiksmą. Arba paskaičiuokite kiek kartų jis pabandys atverti jūsų delnus, kuriuose slėpsite kokį įdomų daiktą. Kaskart, kai jūsų vaikas susidomės jūsų siūlomu daiktu ar susivilios siūloma veikla, jis uždarys dar vieną dialogo ratą.