Jūsų vaiko sensorinio profilio ir motorikos pažinimas

Po devynių mėnesių praleistų tamsoje gimsta vaikelis. Staiga jis panyra į šviesos, garsų, skonio ir kvapų, judesių ir lytėjimo pasaulį. Tai visiška jutiminė puota. Tai nuostabi ir jaudinanti informacija kūdikiui, tačiau tuo pat metu jis turi išmokti ją pažinti ir netapti pervargusiu nuo šios informacijos. Jo pirmasis uždavinys – tai priimti šią jutiminę panoramą, kontroliuojant savo atsaką į ją ir išliekant ramiu.

Palaipsniui jis atranda jį dominančius objektus, kurie taip pat gali jį ir nuraminti – tai mamos veidas, tėčio balsas, minkštas užkloto paviršius, kuris liečia jo odą. Iš lėto kūdikis išmoksta išlaikyti pusiausvyrą – jis išgyvena visus šiuos jutimus ir išlieka ramus. Šis gebėjimų duetas yra socialinės, emocinės ir intelektinės sveikatos pamatas. Be jų mes negalime mokytis, kurti santykių su kitais, negalime išgyventi šiame pasaulyje, kuris yra prisotintas jutimų. Kūdikio gebėjimas priimti ir suvokti jutimus yra vienas iš kertinių įgūdžių šiame pirmame raidos tarpsnyje.

Nuo pirmųjų savo dienų Petras buvo neramus kūdikis. Jis mažai miegojo ir dažnai verkė, ir atrodo, kad niekas negalėjo jo nuraminti. Kai jo tėvai jam dainavo ar sūpavo lopšyje, jis aiškiai rodydavo, kad jam tai nepatinka. Savo nepasitenkinimą išreikšdavo įnirtingais rankų ir kojų judesiais. Kai tėvai jį paimdavo ant rankų, jis išriesdavo nugarą ir verkdavo. Jo tėvai buvo prislėgti. Jų vaikas buvo nelaimingas ir šalia jo buvo sunku gyventi, o visos jų pastangos Petrui padėti, atrodo, tik blogindavo situaciją. Galiausiai, būdami nuolatos suirzę, išsekę ir nuliūdę jie nustojo stengtis. Jie palikdavo Petrą verkti vis ilgesniam laikui ir po kurio laiko jis nuo verkimo užmigdavo. Suėjus 6 mėn. jis daugiausiai laiko praleisdavo miegodamas arba “svajodamas” – susitelkęs tik į savo mintis ir veiklą, o ne į aplinką.  Jam nepavyko išlavinti šio pirmojo emocinės raidos etapo gebėjimų. Kitas raidos tarpsnis – gebėjimas kurti artumą – būtų neįmanomas tol, kol jis nesutvirtėjo šiame raidos etape.

Petro tėvai kreipėsi pagalbos į savo šeimos gydytoją, kuris atliko išsamią analizę. Ji patvirtino, kad Petras buvo itin jautrus prisilietimui, garsui ir judesiui. Ši informacija padėjo Petro tėvams paversti išorinį pasaulį jam patogesne vieta. Jie nustojo jį stipriai sūpuoti ir kutenti. Vietoj to, jie laikydavo jį švelniai, bet tvirtai, lengvai sūpuodami. Jie sušvelnino balso tembrą ir veido išraiškas, kalbėdami su juo. Taip pat jie kalbėjo labai lėtai. Greitai Petras jau galėjo kelis momentus sutelkti žvilgsnį į juos. Jie savo švelniu balsu atkreipdavo jo dėmesį ir nuramindavo. Truputį paeksperimentavę jie suprato, kad žemesni tonai ypač ramina Petrą. Tuomet jie jau pradėjo su Petru bandyti paprastus judesių pratimus, padedant jam suvokti skirtingus judesius. Jie padėdavo jį ant grindų ir lėtai judindavo jo rankas ir kojas. Jie masažavo jo kojas ir rankas stipriais ir giliais paspaudimais. Palaipsniui jis vis geriau galėjo priimti judesio ir lytėjimo pojūtį, dėl to leisdavo savo tėvams jį nešioti. Po truputį, su savo tėvų pagalba, Petras suprato, kad pasaulis yra daug draugiškesnė vieta, nei jam pasirodė pradžioje. Iš lėto jis išmoko nusiraminti be poreikio užmigti. Kai Petrui suėjo metai, dirbant su jo jautrumais ir stengiantis jų išvengti, jo tėvai jam padėjo įveikti šį kertinį emocinį raidos tarpsnį.

Skirtingai nei Petras, Agnė atrodė labai tingus kūdikis. Nesvarbu kiek jos tėvai ją kalbindavo ar šypsodavosi jai, atrodė, jos tai nedomia. Ji retai sutelkdavo žvilgsnį į kitus žmones, nesidžiaugdavo, kai tėvai žiūrėdavo į ją, neatsisukdavo į juos, kai prieidavo artyn. Ji taip pat nesidomėjo jų daromais gestais. Kai ją pakeldavo ant rankų ar pakutendavo, ji suglebdavo jų rankose. Dėl to, kad tėvams niekaip nepavykdavo atkreipti jos dėmesio, pralinksminti, ar bent truputį prakalbinti, jie pradėjo vis dažniau palikti ją žaisti vieną. Agnė tai puikiai gebėjo. Ji buvo labau rami. Tačiau jai buvo itin sunku susidomėti ją supančiu pasauliu. Niekas negalėjo jos iškrapštyti iš jos kiauto. Jai taip pat nepavyko įvaldyti šių pirmojo raidos etapo gebėjimų.

Agnės seneliai greit pastebėjo, kad kažkas ne taip, ir paragino jos tėvus ieškoti pagalbos. Įvertinimas parodė, kad Agnė nepakankamai jautri tam tikriems sensoriniams dirgikliams – garsui, lytėjimui ir judesiui. Konsultuojantis su terapeutu, Agnės tėvai atrado kitus būdus, kurie turėjo padėti atkreipti jos dėmesį. Pasirodo, ją domino vizualinė stimuliacija, todėl tėvai atkreipdavo jos dėmesį animuota savo veido išraiška. Jie taip pat paaukštindavo balso tembrą ir naudojo staigius bei energingus judesius. Agnei patiko jų juokingos grimasos ir ji greit pradėjo juoktis, kai išgirsdavo juos kalbant aukštu balsu. Ji taip pat reaguodavo į ryškių spalvų daiktus ar piešinius, laikomus prieš jos akis, o tėvams judinant šiuos daiktus, ji atsakydavo šypsena. Jie taip pat atrado, kad jai patinka staigūs judesiai ore, staigus tačiau tvirtas supimas. Ji dažnai koja atlikdavo spyrimo judesį ir įtempdavo raumenis, kad įveiktų įprastai žemą raumenų tonusą. Palaipsniui, naudojant vizualinius stimulus ir greitus judesius, bei daug kojų ir rankų pirštų žaidimų, skirtų suaktyvinti jos jutimų sistemą, Agnės tėvams pavyko ją sudominti supančiu pasauliu.

Jie taip pat pradėjo eksperimentuoti su garsais. Jie išmėgino greitus ir lėtus rutmus, kad pažintų, į kuriuos iš jų Agnė atkreipia dėmesį. Jie atrado, kad vidutinio aukštumo balso tembras padeda jai suvokti girdimąją informaciją. Nors girdimasis suvokimas išliko Agnės silpnąja vieta, iki jos 6 mėnesio gimtadienio ji pažino pasaulį kaip nuostabiai stimuliuojančią erdvę. Kantrios jos tėvų pagalbos dėka, ji išlavino pirmojo emocinio raidos tarpsnio gebėjimus ir buvo pasiruošusi tolimesnei raidos kelionei.

Nuo teorijos prie praktikos: patarimai, kurie padės išlavinti pirmojo raidos tarpsnio gebėjimus

Tikslas: Tapti ramiu, gebėti sutelkti dėmesį ir domėtis pasauliu

  • Atraskite savo vaiko sensorinį ir motorinių veiksmų profilį. Kad suprastumėte savo vaiko pasaulį, jums neužteks vien intuicijos apie jo pomėgius. Tai sisteminis procesas. Iš pradžių jūs turite suprasti kaip dirba jūsų vaiko nervinė sistema, o tai galite padaryti bandant perprasti jo unikalias girdėjimo, matymo, lytėjimo, uoslės ir judėjimo nervines sistemas. Kad padėtumėt savo vaikui jaustis šiame pasaulyje patogiai, jūs pirmiausia privalote jautriai stebėti, kurie jutimai jūsų vaikui padeda nurimti ir susikoncentruoti, o kurie jį išderina. Taip pat stebėkite, kuriems jutimams jis beveik visai nejautrus.
  • Jūs galite padėti savo vaikui tobulėti šiame etape, jei padėsite jam matyti, girdėti, liesti, pradėti judėti ir nusiraminti. Vaiko saugumo jausmas ir augantis savęs suvokimas padės jam suprasti vis sudėtingesnes idėjas ir padės vystytis jo smegenims. Tai bus esminis pagrindas jo ateities mokymosi procesams. Apsvarstykite žemiau pateiktus teiginius ir praturtinkite savo veiklas su vaiku, naudodami jo unikalius pomėgius, tam kad jis galėtų atsipalaiduoti ir dėl to mokytis. Jeigu veikla jam nėra maloni, greičiausiai jis nuo jūsų atsiribos. Taigi pamąstykite, kokie garsai, vaizdai, koks lytėjimas ir kokie judesiai teikia jūsų vaikui malonumą. Kokie jutimai padeda jam nurimti ir atkreipia jo dėmesį.
    • Ar jam patinka tvirtas ar švelnus prisilietimas?
    • Švelnus ar stiprus garsas?
    • Aukštas ar žemas balsas? Lėtas ar greitas ritmas?
    • Ar jam patinka energingos ir animuotos veido mimikos ir garsai?
    • O gal mieliau sutelkia dėmesį į ramų veiksmą?

Šiame etape, jūsų vaikui sunerimus, jūsų artimas ir nenutrūkstamas ryšys su juo, jūsų pažįstamas veidas, jūsų raminantis balsas ar švelnus prisilietimas, judesys, suteiks jam saugumo jausmą ir tai padės jam toliau tyrinėti šį pasaulį.

1 raidos etapo veiklų TAIP ir NE:

  • TAIP. Žaiskite su savo vaiku be pertraukų, trumpomis laiko atkarpomis (20-30min), keletą kartų per dieną. Tai vadinama „Floortime“ ir tai padės jūsų vaiko smegenims vystytis.
  • TAIP. Atraskite malonias veiklas, kurios įtrauktų jo jutiminę sistemą ir judesius.
  • TAIP. Būkite su savo vaiku, neapsiribokite vien stimuliuojančiais žaislais ir žaiskite su juo.
  • NE. Neleiskite jam būti šiame pasaulyje vienam pernelyg ilgą laiko tarpą. Neįmanoma, kad pakenksite savo vaikui, praleisdami su juo daugiau laiko.

Žaidimai, kurie padės išlavinti pirmo raidos tarpsnio gebėjimus:

“Žiūrėk ir klausyk”. Pasilenkite prie savo vaiko ir pasakokite jam apie jo žibančias akis, raudonus žandus ir didelę šypseną. Tegul jūsų veidas būna įdomus, animuotas, o jūsų balsas gyvas. Tuo pat metu lėtai judėkite vaiko regimajame lauke iš kairės į dešinę ir atgal, bandant bent kelioms akimirkoms pagauti jo dėmesį.

“Nuramink mane”. Švelniai lieskite savo vaiką, glostant jo rankas, kojas, pilvelį nugarą, pėdas ir delnus. Taip padėsite vaikui nusiraminti. Ritmingas pirmyn ir atgal siūbavimas kėdėje gali būti itin raminantis. Pamėginkite pakutenti ir pažaisti su jo rankų ir kojų pirštais. Jei vaikas itin jautrus prisilietimui, pabandykite tvirtais ir giliais paspaudimais ritmingai liesti jo galūnes ir galvą.

Teksto šaltinis: http://www.icdl.com/dir/fedcs/capacity-1